Archeologinis kostiumas ir priedai

Ankaklė su kabliuku ir kilpele gale, su lygiu ir/ar tordiruotu (suktu aplink savo ašį) lankeliu buvo bene populiariausia tarp baltų genčių antkaklių. Jomis dažniausiai puošėsi moterys ir vaikai. Kartais buvo dėvimos net dvi antkaklės. Antkaklės su kabliuku ir kilpele buvo nešiotos V-IX amžiuje. Kuršių krašte kartais ant antkaklės buvo užmaunami keli įvijiniai žiedai. Kartu su antkakle dėvimi labai gražiai atrodo stiklo ir žalvario karoliai. Antkaklės išorinis perimetras 46 - 48 cm, lankelio storis 3 mm.

Antkaklė su susuktais galais. Žalvarinė antkaklė atkurta pagal pavyzdžius iš Jotvingių žemių. Kartu su antkakle dėvimi labai gražiai atrodo stiklo ir žalvario karoliai. Taip pat kai kurios moterys dėvėjo ne po vieną antkaklę, paprastai derindavo dvi skirtingas. Antkaklės išorinis perimetras 40-41 cm (iki susuktų galų), lankelio storis 3 mm.

Žiediniai antsmilkiniai užkeistais galais. Tokie antsmilkiniai ties smilkiniais iš abiejų galvos pusių buvo segami į vytinę juostą arba tiesiai į nuometėlį. Manoma, kad jie buvo laikomi apsaugos ženklu. Šios formos antsmilkiniais moterys puošdavosi rytų ir vidurio Lietuvoje (Sėliai, Aukštaičiai). Nurodyta antsmilkinių poros kaina.  

Įvijinis žalvarinis dviejų eilių apgalvis. Apgalvis suvertas iš 22 žalvarinių įvijų ir 11 skiriamųjų plokštelių. Tokie apgalviai buvo dėvimi ant galvos, įvijų eilės eidavo aplink visą galvą, po apačią tikėtina buvo uždedamas nuometėlis iš lino arba vilnonio audinio. Apgalvis prilaikydavo ir papuošdavo nuometėlį. Apgalvio apimtis reguliuojama nuimant dalį įvijų. Tokių ir panašių apgalvių randama Sėlių, Skalvių, Aukštaičių,  Žiemgalių kapinynuose. Apgalvio ilgis 59 cm, plotis 1,5 cm.

Įvijinis žalvarinis dviejų eilių apgalvis. Apgalvis suvertas iš 22 žalvarinių įvijų ir 11 skiriamųjų plokštelių. Apgalviai buvo dėvimi ant galvos, įvijų eilės eidavo aplink visą galvą, po apačią tikėtina buvo uždedamas nuometėlis iš lino arba vilnonio audinio. Apgalvis prilaikydavo ir papuošdavo nuometėlį. Apgalvio apimtis reguliuojama nuimant dalį įvijų. Tokių ir panašių apgalvių randama Sėlių, Skalvių, Aukštaičių,  Žiemgalių kapinynuose. Apgalvio ilgis 61 cm, plotis 2,5 cm.

IX-X a. žalvarinė įvijinė apyrankė ne tik papuoš Jūsų kostiumą, bet ir puikiai prilaikys marškinių rankoves. Įvijinė apyrankės buvo paplitusios visoje Baltų teritorijoje. Jas nešiojo tiek vyrai tiek moterys. Moterys nešiojo porinį apyrankių skaičių, vyrai  neporinį apyrankių skaičių. Apyrankės išmatavimai - skersmuo 6 - 7 cm, aukštis ~10 cm.

Itin plati žalvarinė apyrankė ne tik papuoš Jūsų kostiumą, bet ir puikiai prilaikys marškinių rankoves. VII - VIII a. tokio tipo apyrankės buvo nešiojamos Žiemgalių, Žemaičių. Apyrankė dekoruota kaltiniais geometriniais raštais. Moterys nešiojo porinį apyrankių skaičių, vyrai  neporinį apyrankių skaičių. Apyrankės išmatavimai - skersmuo 7 cm, aukštis ~11 cm.  

Žalvarinė apyrankė platėjančiais galais, aplink dekoruota skrituliukais, o ties galais geometriniais raštais. Tokio tipo apyrankių randama  V-VI a. Žiemgalių kapinynuose. Moterys nešiojo porinį apyrankių skaičių, vyrai  neporinį apyrankių skaičių. Apyrankės išmatavimai - skersmuo 8 cm, plotis 1-1,8 cm.  

Žalvarinė apyrankė ne tik papuoš Jūsų kostiumą, bet ir puikiai prilaikys marškinių rankoves. VII - VIII a. tokio tipo apyrankės buvo nešiojamos Žiemgalių, Žemaičių. Apyrankė dekoruota kaltiniais geometriniais raštais. Moterys nešiojo porinį apyrankių skaičių, vyrai  neporinį apyrankių skaičių. Apyrankės išmatavimai - skersmuo 7 cm, aukštis ~8 cm.  

Žalvarinė apyrankė siaurėjančiais galais, aplink dekoruota geometriniais raštais. Tokio tipo apyrankių randama Kuršių kapinynuose. Moterys nešiojo porinį apyrankių skaičių, vyrai  neporinį apyrankių skaičių. Apyrankės išmatavimai - skersmuo lengvai reguliuojasi, plotis 0,5-1,3 cm.  

Žalvarinė apyrankė dekoruota įvairiais geometriniais raštais. Tokio tipo apyrankės buvo paplitusios visose gentyse. Aplink apyrankę eidavo vienas raštas, o galai buvo užbaigiami skirtingu raštu. Turime įvairių raštų apyrankių, visų jų raštai skiriasi, todėl kokią apyrankę gausite - bus mažytė maloni staigmena. Jei įsigysite keletą, jų raštus tarpusavyje šiek tiek paderinsime. Moterys nešiojo porinį apyrankių skaičių (min 2), vyrai  neporinį apyrankių skaičių (min 1). Apyrankių skersmuo lengvai reguliuojasi.  

Natūralios odos diržas, kaustytas žalvario plokštelėmis. Žalvarinės plokštelės dekoruotos kaltiniais geometriniais ornamentais. Diržas kaustytas keturiose vietose - teis sagtimi, gale ir du kartus šonuose. Diržas kaip ir juosta labai papuoš moters kostiumą. Ant diržo galima kabinti papildomai įsigytą peilį, odinį krepšelį ar rankinę.

Natūralios odos diržas, kaustytas žalvario plokštelėmis. Žalvarinės plokštelės dekoruotos kaltiniais geometriniais ornamentais. Diržas kaustytas keturiose vietose - teis sagtimi, gale ir du kartus šonuose. Diržas kaip ir juosta labai papuoš vyrišką kostiumą. Ant diržo galima kabinti papildomai įsigytą peilį, odinį krepšelį ar rankinę. Odinis diržas - vyriško kostiumo detalė pažyminti socialinį statusą.

Rankomis austa galvos juosta, austa vijimo būdu, dekoruota žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.