Archeologinis kostiumas ir priedai

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometrinis motyvas, rombas . Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas, kryžius ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas, kryžius, žaltys ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio. Žaltys senovės baltams buvo šventas gyvūnas, manoma, kad jis galėjo būti žynių luomo ženklu. Juosta išausime per 3-4 savaites.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas, kryžius, ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: kryžius, rombas ir eglė. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: žaltys, kryžius ir eglė. Žaltys senovės baltams buvo šventas gyvūnas, manoma, kad jis galėjo būti žynių luomo ženklu. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su klevo sėklų formos kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su žalvariniais kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su žalvariniais kabučiais. Kabučiai uždėjus kepurėlę turi būti ties kaktos viduriu / antakiais. Einant kabučiai šiek tiek siūbuoja į šalis ir suteikia visai aprangai ne tik puošnumo, bet ir gyvumo.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė.

Baltas stačiakampio formos nuometėlis, kuris dedamas ant galvos ir ant jo užrišama vytinė galvos juosta arba žalvarinis apgalvis. Platesnė kraštine dedama aplink veidą, siauresnės kraštinės lieka šonuose. Galvos juosta apjuosiama aplink galvą ties kaktos viduriu ir užrišama gale. Toks galvos apdangalas suteikia puošnumo ir iškilmingumo visam kostiumui.

Natūralaus lino stačiakampio formos nuometėlis, kuris dedamas ant galvos ir ant jo užrišama vytinė galvos juosta arba žalvarinis apgalvis. Platesnė kraštine dedama aplink veidą, siauresnės kraštinės lieka šonuose. Galvos juosta apjuosiama aplink galvą ties kaktos viduriu ir užrišama gale.

Odinis diržakrepšis buvo dažnai pasitaikanti aprangos dalis. Jis puikiai tikdavo smulkiems daiktams įsidėti - šukoms, amuletui, pinigams, skiltuvui, įlai, adatoms, verpstukui ar net peiliui. Tai itin praktiška aprangos detalė, kuri kartu ir papuošia kostiumą, suteikia jam įvairovės. Krepšelis užmaunamas ant juostos arba diržo - nugarinėje krepšelio pusėje yra prisiūtos papildomos odinės kilpos. Odinis krepšelis (piniginė) dekoruotas geometriniais raštais, užsegamas natūralaus rago užsegimu. Šie kapšeliai neskirstomi į vyriškus ar moteriškus. Išmatavimai - aukštis 19 cm, plotis viršuje 20 cm, storis 5 cm.