Galvos danga

Žiediniai antsmilkiniai užkeistais galais. Tokie antsmilkiniai ties smilkiniais iš abiejų galvos pusių buvo segami į vytinę juostą arba tiesiai į nuometėlį. Manoma, kad jie buvo laikomi apsaugos ženklu. Šios formos antsmilkiniais moterys puošdavosi rytų ir vidurio Lietuvoje (Sėliai, Aukštaičiai). Nurodyta antsmilkinių poros kaina.  

Įvijinis žalvarinis dviejų eilių apgalvis. Apgalvis suvertas iš 22 žalvarinių įvijų ir 11 skiriamųjų plokštelių. Tokie apgalviai buvo dėvimi ant galvos, įvijų eilės eidavo aplink visą galvą, po apačią tikėtina buvo uždedamas nuometėlis iš lino arba vilnonio audinio. Apgalvis prilaikydavo ir papuošdavo nuometėlį. Apgalvio apimtis reguliuojama nuimant dalį įvijų. Tokių ir panašių apgalvių randama Sėlių, Skalvių, Aukštaičių,  Žiemgalių kapinynuose. Apgalvio ilgis 59 cm, plotis 1,5 cm.

Įvijinis žalvarinis dviejų eilių apgalvis. Apgalvis suvertas iš 22 žalvarinių įvijų ir 11 skiriamųjų plokštelių. Apgalviai buvo dėvimi ant galvos, įvijų eilės eidavo aplink visą galvą, po apačią tikėtina buvo uždedamas nuometėlis iš lino arba vilnonio audinio. Apgalvis prilaikydavo ir papuošdavo nuometėlį. Apgalvio apimtis reguliuojama nuimant dalį įvijų. Tokių ir panašių apgalvių randama Sėlių, Skalvių, Aukštaičių,  Žiemgalių kapinynuose. Apgalvio ilgis 61 cm, plotis 2,5 cm.

Balta skarelė, kuri buvo rišama visuose regionuose, kaip pagrindinė ar papildoma galvos danga, pvz. ant nertos kepurėlės.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė su klevo sėklų formos kabučiais.

Rankų darbo natūralaus lino nerta kepurėlė.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu su žalvarinėmis įvijomis. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Naudojamos apsijuosti galvą, prilaikyti nuometėlį. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas ir kryžius. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę.