Klaipėdos krašto moteriškas tautinis kostiumas KKLP15

Aprašymas

Marškinių rankogaliai ir perpetės siuvinėti kryželiu (mašina), juodais siūlais. Marškiniai užsegami sagutėmis, platūs, plačiomis rankovėmis, su perpetėmis ir pažasties įduru. Marškiniai siuvinėti pagal muziejinį pavyzdį EMO 1223 iš Ragainės. Marškinių sudėtis – 100% linas.

Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) liemenė, su lininiu pamušalu, užsegama kabliukais. Liemenė pasiūta pagal muziejinį pavyzdį iš Klaipėdos r., Svencelės km.. Liemenės sudėtis – išorinis audinys 100% medvilnė, vidinis audinys – 100% linas. Liemenės modelis nuo liemens šiek tiek platėjantis, kaklas iškirptas kampuotai. Liemenės šonuose yra palikta medžiagos išleidimui, kad liemenę būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų.

Klaipėdos krašto rankomis medinėmis staklėmis austas sijonas. Sijonas atrodo itin prabangiai dėl vėlyvajam laikotarpiui būdingo plisavimo. Plisuoti sijonai buvo dėvimi tik Klaipėdos krašte.  Perkeliant dvi sagutes, sijono juosmenį galima koreguoti (+/- 10 cm). Sijonas plisuojamas pramoninėmis staklėmis. Sijone taip pat yra lengvai prieinama vidinė kišenė, svarbiausiems daiktams įsidėti. Sijono sudėtis 65% vilna, 35% medvilnė (metimas).

Rekomenduojame kostiumą užsisakyti su pasijoniu, nes jis veikia kaip kondicionierius ir yra malonus liesti. Pasijonio apačioje pridurtas audinio raukinys, taip vadinamas  „kvalbonas“, kurio apačia puošta nėriniais. Pasijonis užrišamas priekyje baltais medvilniniais raišteliais ir dėl to yra lengvai reguliuojamu juosmeniu. Visuomet labai smagu pokštauti šiek tiek pakeliant viršutinį sijoną ir taip parodant apatinio sijono grožį. Pasijonio sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Prijuostė pasiūta iš „šilkinio” žakardinio audimo audinio su augalinių motyvų raštais. Prijuostės apačia puošta medvilniniu nėriniu, o raukinio siūlė dekoruota „galionėliu” (blizgia juostele). Kiekviena mergina laukdavo savo konfirmacijos šventės, kad dovanų gautų pirktinio audinio šilkinę prijuostę, kurią puošdavo nėriniais, dekoratyviomis juostelėmis. Sudėtis – 100% PA.

Rinktinė juosta, austa ant rėmelio rankiniu būdu. Tokiu būdu išrinkti ir išausti kabliukų raštai. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą ŠM LM 590, iš Šilutės Hugo Šlojaus muziejaus. Juostos sudėtis – 60% linas, 40% vilna.

Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, kryželiu. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“. Delmono sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Dėl didesnio kiekio kostiumų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais  būdais.

Liemenės, sijono, prijuostės, juostos ir delmono priežiūra

Negalima skalbti.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės.

 Galimas cheminis valymas.

Marškinių ir apatinio sijono priežiūra

Skalbimas rankomis. Rekomenduojama 30-40°. Skalbiant rekomenduojama įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Galima skalbti skalbimo mašinoje šaltame vandenyje. Gaminys skalbiamas ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje itin švelnia skalbimo programa. Skalbiant rekomenduojama drabužį įdėti į skalbimo maišelį, kad neišsipešiotų siuvinėtos dalys (jei tokių yra). Skalbiant įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Negalima džiovinti džiovyklėje.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės. Lyginti dar ne iki galo išdžiuvusius marškinius, bet ne šlapius. Lyginti naudojant garus.

 Negalima balinti.

 Galimas cheminis valymas.

Papildoma informacija