Klaipėdos krašto moteriškas tautinis kostiumas KKLP11

Aprašymas

Marškinių rankogaliai ir perpetės siuvinėti kryželiu, tamsiai mėlynais siūlais. Marškiniai užsegami sagutėmis, platūs, plačiomis rankovėmis, su perpetėmis ir pažasties įduru. Marškiniai siuvinėti pagal muziejinį pavyzdį iš Klaipėdos krašto. Marškinių sudėtis – 100% linas.

Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) liemenė, su lininiu pamušalu, užsegama kabliukais. Liemenė pasiūta pagal muziejinį pavyzdį iš Klaipėdos r., Svencelės km.. Liemenės sudėtis – išorinis audinys 100% medvilnė, vidinis audinys – 100% linas. Liemenės modelis nuo liemens šiek tiek platėjantis, kaklas iškirptas kampuotai. Liemenės šonuose yra palikta medžiagos išleidimui, kad liemenę būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų.

Klaipėdos krašto sijonas, gausiai rankomis rauktas nugaros pusėje, dėl to priekyje ties juosmeniu nesipučia ir išlaiko figūros proporcijas. Perkeliant dvi sagutes, sijono juosmenį galima koreguoti (+/- 10 cm). Sijono apačia su pamušimu, kuris apsaugo nuo susidėvėjimo. Sijone taip pat yra lengvai prieinama vidinė kišenė, svarbiausiems daiktams įsidėti. Sijonas išaustas pagal muziejinį eksponatą ČDM 1971/1, XX a. I pusė. Sijono sudėtis 70% vilna, 22% medvilnė (metimas), 8% PA (siūlui sustiprinti).

Rekomenduojame kostiumą užsisakyti su pasijoniu, nes jis veikia kaip kondicionierius ir yra malonus liesti. Pasijonio apačioje pridurtas audinio raukinys, taip vadinamas  „kvalbonas“, kurio apačia puošta nėriniais. Pasijonis užrišamas priekyje baltais medvilniniais raišteliais ir dėl to yra lengvai reguliuojamu juosmeniu. Visuomet labai smagu pokštauti šiek tiek pakeliant viršutinį sijoną ir taip parodant apatinio sijono grožį. Pasijonio sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Prijuostė pasiūta iš „šilkinio” žakardinio audimo audinio su augalinių motyvų raštais. Prijuostės apačia puošta medvilniniu nėriniu, o raukinio siūlė dekoruota „galionėliu” (blizgia juostele). Kiekviena mergina laukdavo savo konfirmacijos šventės, kad dovanų gautų pirktinio audinio šilkinę prijuostę, kurią puošdavo nėriniais, dekoratyviomis juostelėmis. Sudėtis – 100% PA.

Rinktinė šimtaraštė juosta, austa ant rėmelio rankiniu būdu. Tokiu būdu išrinkti ir išausti įvairiausi raštai. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš Klaipėdos krašto. Juostos sudėtis – 40% linas, 60% vilna.

Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, kryželiu. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“. Delmono sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Dėl didesnio kiekio kostiumų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais  būdais.

Liemenės, sijono, prijuostės, juostos ir delmono priežiūra

Negalima skalbti.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės.

 Galimas cheminis valymas.

Marškinių ir apatinio sijono priežiūra

Skalbimas rankomis. Rekomenduojama 30-40°. Skalbiant rekomenduojama įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Galima skalbti skalbimo mašinoje šaltame vandenyje. Gaminys skalbiamas ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje itin švelnia skalbimo programa. Skalbiant rekomenduojama drabužį įdėti į skalbimo maišelį, kad neišsipešiotų siuvinėtos dalys (jei tokių yra). Skalbiant įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Negalima džiovinti džiovyklėje.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės. Lyginti dar ne iki galo išdžiuvusius marškinius, bet ne šlapius. Lyginti naudojant garus.

 Negalima balinti.

 Galimas cheminis valymas.

Papildoma informacija