Tautinio kostiumo priedai

Rankinio audimo skarelė, tradicinių žemaitiškų raštų ir spalvų. Žemaitės skareles rišdavo ne tik tradiciniais būdais, bet ir su dailiais ragučiais. Tam, kad gautųsi ragučiai, skarelę lenkdavo pusiau į trikampio formą, tada dėdavo ant galvos, šoninius skarelės kampus užkeisdavo vietomis gale ties pakaušiu ir juos surišdavo viršugalvyje dailiai susuktus. Tokiu būdu gaudavosi žaismingi ragučiai, kurie anot kelių žemaičių pasakojimų, rodydavo moters pasiutimą, judrumą, veiklumą – kuo stačiau stovi tuo geriau. https://www.youtube.com/watch?v=bzWb-hVaVx4

Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai.

Ypač šilta, rankomis apkutuota, dryžuota skara dar kitaip vadinama gūnia. Gūnia iš šiltų skarų išsiskiria savo forma, raštu bei spalvų koloritu būdingu Žemaitijos regionui. Gūnia galima apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai.

Kokybiško natūralios vilnos filco skrybėlė siaurais kraštais ir apvaliu viršum, dekoruota rinktine rankų darbo juostele. Užsakydami skrybėlę galite pasirinkti juostelę. Jei pageidausite, kad skrybėlę nemokamai papuoštume plunksnomis ties surištu mazgu - parašykite "prašau papuošti plunksnomis" papildomos informacijos laukelyje pildant užsakymą. Skrybėlės dydį t. y galvos apimtį nurodykite vykdydami apmokėjimą, laukelyje SIUNTIMO INFORMACIJA – PASTABOS. Tuomet skrybėlę pagaminsime ir išsiųsime per 1-2 sav.

Rankomis megztos Žemaitiškos platesnės riešinės. Riešinės atkurtos pagal muziejinį pavyzdį iš Mažeikių r., Tirkšlių ap., Užlieknės k.. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė.

Rankomis megztos Žemaitijos regiono riešinės. Riešinės atkurtos pagal muziejinį pavyzdį iš Kelmės r. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. Ilgis - 14 cm. Plotis (netempiant) - 15 cm, gali papildomai išsitempti iki 5-8 cm.

Rankomis megztos Žemaitijos regiono riešinės. Riešinių raštas paimtas iš Kelmės r. rasto muziejinio pavyzdžio. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. Ilgis - 14 cm. Plotis (netempiant) - 15 cm, gali papildomai išsitempti iki 5-8 cm.

Rankomis megztos Žemaitijos regiono riešinės. Riešinių raštas ir spalvos paimtos iš Tauragės r. rasto muziejinio pavyzdžio. Anuomet tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. Ilgis - 13,5 cm. Plotis (netempiant) - 17 cm, gali papildomai išsitempti iki 5-8 cm. Pagrindo spalva – žalia, mėlyna,raudona, alyvinė. Karoliukų spalva – balta. Karoliukų sudėtis – 100% stiklas. Riešinių sudėtis – 100% ypatingai švelni, negraužianti vilna. Riešines XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje nešiojo visi – vyrai, moterys, vaikai.  Prieš mezgant visų spalvų suskaičiuoti karoliukai suveriami ant siūlo iš anksto paskaičiuotu eiliškumu, tuomet mezgamas raštas. Jei vėrimo metu padaroma klaida veriant karoliukus, tai riešinės išardomos ir suvėrus teisingai mezgamos per nauja. Kuo daugiau karoliukų ir jų spalvų, tuo sudėtingesnis darbas.