Tautinės skaros dažniausia yra audžiamos iš vilnos, lino, medvilnės, arba fabrikinio audinio: šilko, kašmyro. Kiekvienas regionas turi savitą audimo ir dėvėjimo braižą. Vienos jų dėvimos ant galvos, kitos – gobtinės apsiaučiant pečius.
Rodomi visi rezultatai: 15
Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skara išausta pagal muziejinį pavyzdį iš Žalvarnių k., Kaišiadorių r. Anais laikais turėti didelę šiltą skarą buvo prestižo reikalas, jos labai tausotos ir vertintos kaip išeiginis rūbas. Šilta skara siausdavosi ant bet kokio rūbo, ji tapo neatsiejama moters įvaizdžio dalimi. Moterys, kurios neturėjo nei vienos skaros buvo laikomos neturtingomis, nes storos vilnonės skaros buvo labai brangios. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai.
Drobulė - lietuvninkių pasididžiavimas. XIX a. Moterys ja puošdavosi eidamos į bažnyčią, ar per sutuoktuves. Drobulę dėvėjo perlenkiant į tris dalis, kad išsiuvinėjimas, kitaip vadinamas perdrobuliu, matytųsi geriausiai. Dekoratyvus moterų apdaras buvo dėvimas ir ant šiltų drabužių. Perdrobulė gausiai siuvinėta augalinias raštais, kraštai puošti nėriniais suteiks moters kostiumui išskirtinę prabangą. Drobulės ilgis 200 cm, plotis 115 cm.
Juvelyro rankų darbo smeigtukas su trikampe reljefine galvute su plokščiomis buoželėmis kampuose. Smeigtukas atkurtas pagal IX a. archeologinį radinį iš Palangos, Jazdų, tik yra mažesnis ir padengtas sidabru. Šiuo smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.
Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai. Anais laikais turėti didelę šiltą skarą buvo prestižo reikalas, jos labai tausotos ir vertintos kaip išeiginis rūbas. Šilta skara siausdavosi ant bet kokio rūbo, ji tapo neatsiejama moters įvaizdžio dalimi. Moterys, kurios neturėjo nei vienos skaros buvo laikomos neturtingomis, nes storos vilnonės skaros buvo labai brangios. Dėl didesnio gūnių užsakymo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais būdais.
Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skara išausta pagal muziejinį pavyzdį iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus archyvo. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai. Skara tinkama visiems regionams.
Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai. Skara tinkama visiems regionams.
Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reikėtų įsigyti papildomai. Skara tinkama visiems regionams.
Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai. Tinkama visiems regionams.
Juvelyro rankų darbo įvijinis smeigtukas iš apvalios žalvarinės vielos. Smeigtukas atkurtas pagal VII-VI a. pr. m. e. a. archeologinį radinį iš Pryšmančių, Kretingos raj. tik yra mažesnis. Susukta galvutė simbolizuoja laiko tėkmę. Smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.
Juvelyro rankų darbo smeigtukas su trikampe reljefine galvute su plokščiomis buoželėmis kampuose. Smeigtukas atkurtas pagal IX a. archeologinį radinį iš Palangos, Jazdų, tik yra mažesnis. Šiuo smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.
Juvelyro rankų darbo smeigtukas su trikampe reljefine galvute su plokščiomis buoželėmis kampuose. Smeigtukas atkurtas pagal VII- IX a. archeologinį radinį iš Palangos kapinyno, tik yra mažesnis. Šiuo smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.
Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai.
Šilta, rankomis apkutuota, dryžuota skara dar kitaip vadinama gūnia. Gūnia iš šiltų skarų išsiskiria savo pailga forma, skersu dryžuotumu, sodriais spalvų deriniais. Ataudų ripsu austos skaros buvo net atsparios lietui, nuo jų vanduo tiesiog nubėgdavo. Tai vienos seniausių ir buvo dėvimos dažniausiai vakarinėje dalyje XVIII a. - XIX a.. Gūnia galima apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai. Gūnia atkurta pagal muziejinį pavyzdį LA668. Išmatavimai 75 x 236 cm. Anais laikais turėti didelę šiltą skarą buvo prestižo reikalas, jos labai tausotos ir vertintos kaip išeiginis rūbas. Šilta skara siausdavosi ant bet kokio rūbo, ji tapo neatsiejama moters įvaizdžio dalimi. Moterys, kurios neturėjo nei vienos skaros buvo laikomos neturtingomis, nes storos vilnonės skaros buvo labai brangios.
Šilta, rankomis apkutuota, dryžuota skara dar kitaip vadinama gūnia. Gūnia iš šiltų skarų išsiskiria savo pailga forma, skersu dryžuotumu, sodriais spalvų deriniais. Ataudų ripsu austos skaros buvo net atsparios lietui, nuo jų vanduo tiesiog nubėgdavo. Tai vienos seniausių ir buvo dėvimos dažniausiai vakarinėje dalyje XVIII a. - XIX a.. Gūnia galima apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai. Gūnia atkurta pagal muziejinį pavyzdį įsigytą iš Budrių k., Žalgirio sen., Kretingos r. Išmatavimai 75 x 220 cm. Anais laikais turėti didelę šiltą skarą buvo prestižo reikalas, jos labai tausotos ir vertintos kaip išeiginis rūbas. Šilta skara siausdavosi ant bet kokio rūbo, ji tapo neatsiejama moters įvaizdžio dalimi. Moterys, kurios neturėjo nei vienos skaros buvo laikomos neturtingomis, nes storos vilnonės skaros buvo labai brangios.
Ypač šilta, rankomis apkutuota, dryžuota skara dar kitaip vadinama gūnia. Gūnia iš šiltų skarų išsiskiria savo forma, raštu bei spalvų koloritu būdingu Žemaitijos regionui. Gūnia galima apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai. Gūnia ties viduriu sudurta, susiūta.
Rodomi visi rezultatai: 15