Rodoma 609–624 iš 874
Pasaginė žalvarinė sagė suktu lankeliu ir atriestais galais. Tokio tipo sagės randamos visų Baltų genčių kapavietėse, skiriasi tik jų dydis. Didesnė sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę, mažesnė - marškinius.
Apvali žalvarinė sagė, vidutinė - 5 cm skersmens. Atkurta pagal IX - X a. radinį iš Andulių, Kretingos r.. Gyvatė ar žaltys tradicinėje kultūroje simbolizuoja laimę arba gerovę, šviesą. Anksčiau Gyvatė buvo garbinama kaip namų dievybė, laimės sveikatos, gėrio, turto nešėja. Šioje sagėje vaizduojamos gyvatės/žalčiai yra puošti karūnomis. Šioje sagėje galima įžvelgti ir dvi poras lankų, vingių - du žingsnius kylantį (diena, vasara), besileidžiantį (naktis, žiema). Taip pat besisukantį dešinėn kryžių - Perkūno ženklą, tai vyriška svastika. Be abejo tokia sagė galėjo simbolizuoti ir 4 metų laikus, 4 stichijas ar 4 pasaulio kryptis. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius ar tuniką.
Žiedinė žalvarinė sagė, vidutinė – 5 cm skersmens. Atkurta pagal IX – X a. radinį iš Andulių, Kretingos r.. Gyvatė ar žaltys tradicinėje kultūroje simbolizuoja laimę arba gerovę, šviesą. Anksčiau Gyvatė buvo garbinama kaip namų dievybė, laimės sveikatos, gėrio, turto nešėja. Šioje sagėje vaizduojamos gyvatės/žalčiai yra puošti karūnomis ir išdėstyti apskritimo centre. Apskritimas - tai Saulė (pasaulis), kartais ir Mėnulis. Apskritimas simbolizuoja harmoniją, pilnatvę, saugumą. 4 Žalčiai taip pat gali simbolizuoti 4 metų laikus, 4 pasaulio kryptis, 4 stichijas. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius, tuniką ar skraistę.
Pasaginė žalvarinė sagė aguoniniais galais, vidutinė – 6 cm skersmens. Atkurta pagal X – XII a. radinį iš Pamiškių, Pasvalio r.. Iškaltas zigzagas galbūt simbolizavo Žemę. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius, tuniką ar skraistę.
Plokštelinė kiauraraštė žalvarinė sagė – 6 cm skersmens (didesnė). Atkurta pagal radinį iš Merkinės piliakalnio. Sagė puikiai tiks susisegti skraistę ar tuniką.
Itin prabangios rankų darbo žalvarinės sąsagos moters skraistei prisisegti. Tokios sąsagos buvo dėvimos turtingiausioje Kuršių gentyje. Sąsagose iškaltos dvi kryžiaus formos, kitaip dar šis kryžius vadinamas Saulės kryžiumi arba stačiuoju kryžiumi. Saulės kryžius sudaro taisyklingą apskritimą, kuris simbolizuoja harmoniją, visumą, pilnatvę ir apsaugą. Po sąsagų kryžiaus ženklais kabo du pusmėnuliai - Mėnulio ženklai. Tai seniausias cikliško gyvybės ir nebūties kitimo ženklas. Šalia Saulės ženklų jie užima labai svarbią vietą. Mėnulio ženklas visuomet būna kartu su Saulės ženklu, nes Mėnulis neatskiriamas Saulės palydovas per visą metų šviesos ir derlingumo ciklą. Saulė gyvena dangaus sferoje dieną, o Mėnulis - naktį. Pjautuvas su trim ragais arba šakelėmis, kurie pereina į grandinėles simbolizuoja laiko padalijimą viename Mėnulio cikle, kuris trunka apie 30 dienų arba šešias penkių dienų savaites. Du Mėnulio ciklai po 15 dienų, arba du kartus po tris savaites - Mėnulis išauga nuo tamsaus iki pilnojo arba atvirkščiai. Trys savaitės - trys Mėnulio ženklo šakos.
Kokybiško šiaudo skrybėlė plačiais kraštais , dekoruota šiaudine juostele. Esant poreikiui galima sukomplektuoti su pintine arba austine juostele. Perkant prašome nurodyti galvos apimtį.
Sidabro spalvos karoliai puikiai dera prie Aukštaitiško kostiumo, ypač su aksomine liemene. Karoliai atkurti pagal muziejinį eksponatą iš Užunevėžių k., Raguvos sen., Panevėžio r. sav.. Tai pats prabangiausias tautinio kostiumo papuošalas. Karoliai priskiriami XIX a. - XX a. I p. Vėrinį sudaro juvelyro rankų darbo tuščiaviduriai karoliukai : 53 suverti karoliukai, 5 apvalūs laisvai kabantys karoliai, kurių kiekvienas papuoštas trimis dekoruotomis plokštelėmis. Tokiais karoliais galima papuošti ir šiandieninius rūbus, suteikiant jiems prabangos ir išskirtinio stiliaus prieskonį.
Liemenei nepaprasto puošnumo suteikia sidabro spalvos alaviniai suvarstymai su kilpelėmis, per kurias suvarstoma grandinėlė. Svarstymai yra juvelyro rankų darbo, atkartoti pagal muziejinį pavyzdį. Šie suvarstymai tinka prie Aukštaitijos regiono liemenių.
Liemenei nepaprasto puošnumo suteikia sidabro spalvos alaviniai suvarstymai su kilpelėmis, per kurias suvarstoma grandinėlė. Svarstymai yra juvelyro rankų darbo, atkartoti pagal muziejinį pavyzdį. Šie suvarstymai tinka prie Aukštaitijos regiono liemenių. Jie labai lengvai prisiuvami prie jau pasiūtos liemenės. Suvarstymai atlieka dekoratyvinį / papuošimo vaidmenį, todėl liemenė turi turėti atskirą, paslėptą ir tvirtą užsegimą.
Juvelyro rankų darbo smeigtukas su trikampe reljefine galvute su plokščiomis buoželėmis kampuose. Smeigtukas atkurtas pagal IX a. archeologinį radinį iš Palangos, Jazdų, tik yra mažesnis ir padengtas sidabru. Šiuo smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.
Gintaro karoliais labiausiai mėgo puoštis Žemaitės, bet gintaro karoliais puošdavosi ir likusioje Lietuvos dalyje. Gintaras buvo lengviau prieinamas papuošalas. Karoliai bet kokiam drabužiui suteikia išbaigtumo įspūdį, jis tarsi naujai suskamba visais savo spalvų deriniais. Ilgis apie 50 cm. Gintaro gabaliukų skersmuo 1-3 cm.
Skarelė austa pagal muziejinį pavyzdį EMO 4085, Tauragės raj., Taurų apyl., Kalpokų km. (19 a. vid.). Tačiau tokio tipo skarelės buvo dėvimos ir Suvalkijoje bei Klaipėdos krašte. Medvilninė yra skarelė, ypač maloni liesti. Skareles nešiojo tiek moterys, tiek merginos. Kaip užsirišti skarą galite rasite mūsų puslapio skiltyje "Mokymai ir patarimai"
Juvelyro rankų darbo įvijinis smeigtukas iš apvalios žalvarinės vielos. Smeigtukas atkurtas pagal VII-VI a. pr. m. e. a. archeologinį radinį iš Pryšmančių, Kretingos raj. tik yra mažesnis. Susukta galvutė simbolizuoja laiko tėkmę. Smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.
Juvelyro rankų darbo smeigtukas su trikampe reljefine galvute su plokščiomis buoželėmis kampuose. Smeigtukas atkurtas pagal IX a. archeologinį radinį iš Palangos, Jazdų, tik yra mažesnis. Šiuo smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.
Juvelyro rankų darbo smeigtukas su trikampe reljefine galvute su plokščiomis buoželėmis kampuose. Smeigtukas atkurtas pagal VII- IX a. archeologinį radinį iš Palangos kapinyno, tik yra mažesnis. Šiuo smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.
Rodoma 609–624 iš 874