Visos prekės

Kriauraraštė žalvarinė sagė, vidutinė - 5,5 cm skersmens. Atkurta pagal III - IV a. radinį iš Lukomlio (dabartinė Baltarusija). Viduryje įkomponuotas svastikos ženklas, dar kitaip vadinamas Laimos kryžius, Perkūno ženklas - tai saulės, šviesos, gyvybės, derlingumo, sėkmės, laimės, galios, jėgos ir energijos ženklas. Sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę.

Kiauraraštė žalvarinė sagė, vidutinė - 5,5 cm skersmens. Atkurta pagal  radinį iš Žiemgalių teritorijos. Sagės apvalumas simbolizuoja Žemę, Saulę, vidiniame rate yra 12 stulpelių, kurie gali simbolizuoti metų mėnesius. Viduryje įkomponuotas svastikos ženklas, dar kitaip vadinamas Laimos kryžius, Perkūno ženklas - tai saulės, šviesos, gyvybės, derlingumo, sėkmės, laimės, galios, jėgos ir energijos ženklas. Sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę.

Kvadratinė žalvarinė sagė, vidutinė - 5,5 cm skersmens. Tai dažnai naudotas Lietuvių, Aisčių svastikos ženklas. Senovės indoeuropiečiams svastika - kosminis visokeriopos gerovės simbolis. Sanskrito kalba su reiškia 'gerai, gėris' ir yra susijęs su palaima, o asti 'esti, esėti, būti'; žodis suasti sako, maždaug 'būk laimingas, geros sėkmės, tebūnie gėris, tegu bus taip'. Tai - lyg visa ko gero linkėjimas. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius, skraistė ar tuniką.

Kiauraraštė žalvarinė sagė, vidutinė - 5 cm skersmens. Atkurta pagal VIII - XIII a. radinį iš Pryšmančių kap., Kretingos r.. 12 apskritimų išsidėsčiusių aplink sagės kraštus gali simbolizuoti 12 mėnesių. Pati sagė suformuota kaip Saulės arba Žemės ženklas - apskritimas, su tašku viduryje. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius, skraistę ar tuniką.

Pasaginė žalvarinė sagė suktu lankeliu ir atriestais galais. Tokio tipo sagės randamos visų Baltų genčių kapavietėse, skiriasi tik jų dydis. Didesnė sagė puikiai tiks susisegti tuniką ar skraistę, mažesnė - marškinius.

Apvali žalvarinė sagė, vidutinė - 5 cm skersmens. Atkurta pagal IX - X a. radinį iš Andulių, Kretingos r.. Gyvatė ar žaltys tradicinėje kultūroje simbolizuoja laimę arba gerovę, šviesą. Anksčiau Gyvatė buvo garbinama kaip namų dievybė, laimės sveikatos, gėrio, turto nešėja. Šioje sagėje vaizduojamos gyvatės/žalčiai yra puošti karūnomis. Šioje sagėje galima įžvelgti ir dvi poras lankų, vingių - du žingsnius kylantį (diena, vasara), besileidžiantį (naktis, žiema). Taip pat besisukantį dešinėn kryžių - Perkūno ženklą, tai vyriška svastika. Be abejo tokia sagė galėjo simbolizuoti ir 4 metų laikus, 4 stichijas ar 4 pasaulio kryptis. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius ar tuniką.

Žiedinė žalvarinė sagė, vidutinė – 5 cm skersmens. Atkurta pagal IX – X a. radinį iš Andulių, Kretingos r.. Gyvatė ar žaltys tradicinėje kultūroje simbolizuoja laimę arba gerovę, šviesą. Anksčiau Gyvatė buvo garbinama kaip namų dievybė, laimės sveikatos, gėrio, turto nešėja. Šioje sagėje vaizduojamos gyvatės/žalčiai yra puošti karūnomis ir išdėstyti apskritimo centre. Apskritimas - tai Saulė (pasaulis), kartais ir Mėnulis. Apskritimas simbolizuoja harmoniją, pilnatvę, saugumą. 4 Žalčiai taip pat gali simbolizuoti 4 metų laikus, 4 pasaulio kryptis, 4 stichijas. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius, tuniką ar skraistę.

Pasaginė žalvarinė sagė aguoniniais galais, vidutinė – 6 cm skersmens. Atkurta pagal X – XII a. radinį iš Pamiškių, Pasvalio r.. Iškaltas zigzagas galbūt simbolizavo Žemę. Sagė puikiai tiks susisegti lininius marškinius, tuniką ar skraistę.

Plokštelinė kiauraraštė žalvarinė sagė – 6 cm skersmens (didesnė). Atkurta pagal radinį iš Merkinės piliakalnio. Sagė puikiai tiks susisegti skraistę ar tuniką.

Itin prabangios rankų darbo žalvarinės sąsagos moters skraistei prisisegti. Tokios sąsagos buvo dėvimos turtingiausioje Kuršių gentyje. Sąsagose iškaltos dvi kryžiaus formos, kitaip dar šis kryžius vadinamas Saulės kryžiumi arba stačiuoju kryžiumi. Saulės kryžius sudaro taisyklingą apskritimą, kuris simbolizuoja harmoniją, visumą, pilnatvę ir apsaugą. Po sąsagų kryžiaus ženklais kabo du pusmėnuliai - Mėnulio ženklai. Tai seniausias cikliško gyvybės ir nebūties kitimo ženklas. Šalia Saulės ženklų jie užima labai svarbią vietą. Mėnulio ženklas visuomet būna kartu su Saulės ženklu, nes Mėnulis neatskiriamas Saulės palydovas per visą metų šviesos ir derlingumo ciklą. Saulė gyvena dangaus sferoje dieną, o Mėnulis - naktį. Pjautuvas su trim ragais arba šakelėmis, kurie pereina į grandinėles simbolizuoja laiko padalijimą viename Mėnulio cikle, kuris trunka apie 30 dienų arba šešias penkių dienų savaites. Du Mėnulio ciklai po 15 dienų, arba du kartus po tris savaites - Mėnulis išauga nuo tamsaus iki pilnojo arba atvirkščiai. Trys savaitės - trys Mėnulio ženklo šakos.

Kokybiško šiaudo skrybėlė plačiais kraštais , dekoruota šiaudine juostele. Esant poreikiui galima sukomplektuoti su pintine arba austine juostele. Perkant prašome nurodyti galvos apimtį.

Sidabro spalvos karoliai puikiai dera prie Aukštaitiško kostiumo, ypač su aksomine liemene. Karoliai atkurti pagal muziejinį eksponatą iš Užunevėžių k., Raguvos sen., Panevėžio r.  sav.. Tai pats prabangiausias tautinio kostiumo papuošalas. Karoliai priskiriami XIX a. - XX a. I p. Vėrinį sudaro juvelyro rankų darbo tuščiaviduriai karoliukai : 53 suverti karoliukai, 5 apvalūs laisvai kabantys karoliai, kurių kiekvienas papuoštas trimis dekoruotomis plokštelėmis. Tokiais karoliais galima papuošti ir šiandieninius rūbus, suteikiant jiems prabangos ir išskirtinio stiliaus prieskonį.

Liemenei nepaprasto puošnumo suteikia sidabro spalvos alaviniai suvarstymai su kilpelėmis, per kurias suvarstoma grandinėlė.  Svarstymai yra juvelyro rankų darbo, atkartoti pagal muziejinį pavyzdį. Šie suvarstymai tinka prie Aukštaitijos regiono liemenių.  

Liemenei nepaprasto puošnumo suteikia sidabro spalvos alaviniai suvarstymai su kilpelėmis, per kurias suvarstoma grandinėlė.  Svarstymai yra juvelyro rankų darbo, atkartoti pagal muziejinį pavyzdį. Šie suvarstymai tinka prie Aukštaitijos regiono liemenių. Jie labai lengvai prisiuvami prie jau pasiūtos liemenės. Suvarstymai atlieka dekoratyvinį / papuošimo vaidmenį, todėl liemenė turi turėti atskirą, paslėptą ir tvirtą užsegimą.  

Juvelyro rankų darbo smeigtukas su trikampe reljefine galvute su plokščiomis buoželėmis kampuose. Smeigtukas atkurtas pagal IX a. archeologinį radinį iš Palangos, Jazdų, tik yra mažesnis ir padengtas sidabru. Šiuo smeigtuku labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę, skarą ar gūnią.

Gintaro karoliais labiausiai mėgo puoštis Žemaitės, bet gintaro karoliais puošdavosi ir likusioje Lietuvos dalyje. Gintaras buvo lengviau prieinamas papuošalas. Karoliai bet kokiam drabužiui suteikia išbaigtumo įspūdį, jis tarsi naujai suskamba visais savo spalvų deriniais. Ilgis apie 50 cm. Gintaro gabaliukų skersmuo 1-3 cm.