Žemaitiškas moteriškas tautinis kostiumas KZ11

Aprašymas

Marškinių stati apykaklė, krūtinėlė ir rankogaliai austi rankinėmis audimo staklėmis taip kaip būdinga Žemaitijos regionui raudonai ant balto pagrindo. Lininiai marškiniai platūs, tunikinio sukirpimo, su perpetėmis, plačiomis lengvai apkritusiomis rankovėmis. Sudėtis 100% linas.

Liemenė pasiūta ir siuvinėta pagal muziejinį eksponatą iš Mažeikių r., Viekšnių sen., Žibikų k.. Medžiaga– vilna, lino pamušalas. Žemaitijos moterų liemenės dar vadintos „šniurelkomis“ arba „striukemis“. Tik Žemaitijoje liemenės buvo siuvamos paaukštintu liemeniu, su klostelėmis po krūtine. Liemenės šiame regione buvo siuvamos iš vilnonių audinių. Svarbu paminėti, kad liemenė siuvama taip, kad ją būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų. Liemenės šonuose yra palikta medžiagos išleidimui.
Liemenės anuomet atliko ne tik viršutinio drabužio, bet ir liemenėlės funkciją. Būtent iš liemenės, kuri ilgainiui tapo apatiniu rūbu ir yra kildinamos liemenėlės. Liemenės sudėtis – 95% vilna (spalva), 5% PA (siūlo stiprumui). Pamušalas – 100% linas.

Žemaitiškas sijonas ripsinio audimo atkurtas pagal pavyzdį iš Mažeikių sen. XIX a. vid. LDM LA – 2730. Sijonas gausiai rankomis rauktas nugaros pusėje, dėl to priekyje ties juosmeniu nesipučia ir išlaiko figūros proporcijas. Perkeliant dvi sagutes, sijono juosmenį galima koreguoti (+/- 10 cm). Sijono apačia su pamušimu, kuris apsaugo nuo susidėvėjimo. Sijone taip pat yra lengvai prieinama vidinė kišenė, svarbiausiems daiktams įsidėti. Anuomet moterys dėvėdavo net po kelis sijonus, tokiu būdu suformuodamos itin pūsto sijono siluetą. Eidamos pirmąjį (viršutinį) sijoną keliose vietose pakaišydavo, tokiu būdu demonstruodamos antrąjį. Sijono sudėtis – 66% vilna, 33% medvilnė, 1% PA (siūlo stiprumui).

Rekomenduojame kostiumą užsisakyti su pasijoniu, nes jis veikia kaip kondicionierius ir yra malonus liesti. Pasijonio apačioje pridurtas audinio raukinys, taip vadinamas „palbonas“, kurio apačia puošta nėriniais. Pasijonis užrišamas priekyje baltais medvilniniais raišteliais ir dėl to yra lengvai reguliuojamu juosmeniu. Visuomet labai smagu papokštauti kilstelint viršutinį sijoną ir taip parodant apatinio sijono grožį.  Pasijonio sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Rankinio audimo, išilgadryžė Žemaitiška prijuostė. Ant balto prijuostės dugno išausti raudoni tradiciniai žemaičių raštai. Tokių raštų prijuostės buvo dėvimos Tauragės, Raseinių apylinkėse. Prijuostės apimtis reguliuojama ant medvilninės juostelės, taigi tiks bet kokiai liemens apimčiai. Prijuostės sudėtis – 100% medvilnė.

Kostiumą pagal individualius išmatavimus (pasirinkite MANO) paprastai pasiuvame per 5-8 savaites, nuo išmatavimų gavimo dienos. Detalią informaciją kokie išmatavimai reikalingi ir kaip teisingai reiktų išsimatuoti, atsiūsime Jums Jūsų nurodytu el. paštu, kurį pateiksite atlikdami pirkimą.

Dėl didesnio kiekio kostiumų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais  būdais.

Liemenės, sijono priežiūra

 Negalima skalbti.

 Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės.

 Galimas cheminis valymas.

Marškinių, prijuostės ir apatinio sijono priežiūra

 Skalbimas rankomis. Rekomenduojama 30-40°. Skalbiant rekomenduojama įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Galima skalbti skalbimo mašinoje šaltame vandenyje. Gaminys skalbiamas ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje itin švelnia skalbimo programa. Skalbiant rekomenduojama drabužį įdėti į skalbimo maišelį, kad neišsipešiotų siuvinėtos ar įaustos dalys (jei tokių yra). Skalbiant įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Negalima džiovinti džiovyklėje.

 Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės. Lyginti dar ne iki galo išdžiūvusius drabužius, bet ne šlapius. Lyginti naudojant garus.

 Negalima balinti.

 Galimas cheminis valymas.

Papildoma informacija