Žemaitiškas moteriškas tautinis kostiumas KZ1

Aprašymas

Lininiai marškiniai, kurių stati apykaklė, krūtinėlė ir rankogaliai puošta raudonais žičkais austais rankomis medinėmis staklėmis.

Liemenė pasiūta pagal muziejinį eksponatą iš Šiaulių „Aušros” muziejaus. ŠAM ( E – O49). Audinys 100 % brokatas, lino pamušalas. Žemaitijos moterų liemenės dar vadintos „šniurelkomis“ arba „striukemis“. Tik Žemaitijoje liemenės buvo siuvamos paaukštintu liemeniu, su klostelėmis po krūtine.  Svarbu paminėti, kad liemenė siuvama taip, kad ją būtų galima pritaikyti prie kintančių kūno formų. Liemenės šonuose yra palikta medžiagos išleidimui. Liemenės anuomet atliko ne tik viršutinio drabužio, bet ir liemenėlės funkciją. Būtent iš liemenės, kuri ilgainiui tapo apatiniu rūbu ir yra kildinamos liemenėlės.

Žemaitiškas vilnonis sijonas, gausiai rankomis rauktas nugaros pusėje, dėl to priekyje ties juosmeniu nesipučia ir išlaiko figūros proporcijas. Perkeliant dvi sagutes, sijono juosmenį galima koreguoti (+/- 10 cm). Sijono apačia su pamušimu, kuris apsaugo nuo susidėvėjimo. Sijone taip pat yra lengvai prieinama vidinė kišenė, svarbiausiems daiktams įsidėti.
Sijonas išaustas tradiciniu Žemaitijos regionui būdingu raštu – išilginiais dryžiais ir spalvomis.
Anuomet moterys dėvėdavo net po kelis sijonus, tokiu būdu suformuodamos itin pūsto sijono siluetą. Eidamos pirmąjį (viršutinį) sijoną keliose vietose pakaišydavo, tokiu būdu demonstruodamos antrąjį.
Tam, kad sijoną nešioti būtų komfortiškiau labai rekomenduojame įsigyti ir pasijonį, kuris veikia kaip kondicionierius ir yra malonus liesti.

Rankinio audimo prijuostė, austa senovinėmis medinėmis staklėmis. Prijuostė austa autentiškais žemaičių raštais. Prijuostės sudėtis – 100% linas.

Žemaitijos krašto kostiume juosta nėra privaloma.

Dėl didesnio kiekio kostiumų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais  būdais.

Papildoma informacija