Klaipėdos krašto moteriškas vėlyvojo laikotarpio tautinis kostiumas KKLP2

Aprašymas

Švarkelis gali būti nešiojamas be marškinių su paprastais apatiniais marškinėliais. Vilnonis švarkelis, pasiūtas pagal muziejinį pavyzdį iš Šilutės raj. Inkaklės apyl., Žiogų k.. Švarkelis puoštas dekoratyvinėm juostelėm, aksomu. Nažutkėlės sudėtis – išorinis audinys 80% vilna, 20% poliamidas, vidinis audinys – 100% linas.

Klaipėdos kr. rankomis medinėmis staklėmis austas sijonas. Sijonas atrodo itin prabangiai dėl vėlyvajam laikotarpiui būdingo plisavimo. Plisuoti sijonai buvo dėvimi tik Klaipėdos krašte. Perkeliant dvi sagutes, sijono juosmenį galima koreguoti (+/- 10 cm). Sijono sudėtis – 65% vilna, 35% medvilnė.

Rekomenduojame kostiumą užsisakyti su pasijoniu, nes jis veikia kaip kondicionierius ir yra malonus liesti. Pasijonio apačioje pridurtas audinio raukinys, taip vadinamas  „kvalbonas“, kurio apačia puošta nėriniais. Pasijonis užrišamas priekyje baltais medvilniniais raišteliais ir dėl to yra lengvai reguliuojamu juosmeniu. Visuomet labai smagu pokštauti šiek tiek pakeliant viršutinį sijoną ir taip parodant apatinio sijono grožį. Pasijonio sudėtis – 50% medvilnė, 50% poliesteris.

Taip vadinama „šilkinė“ prijuostė, pasiūta pagal LNM EMO muziejinį pavyzdį. Apačia puošta dailiai raukta. Prijuostė turi žvilgumo ir judėdama keičia atspalvį į melsvai rudą. Prijuostės audinyje išausti augaliniai raštai, taip pat yra nemažai tais laikais madingų pipirinių raštų motyvų. Prijuostės apimtis reguliuojama ant medvilninės juostelės. Prijuostės sudėtis – 100% poliesteris.

Rinktinė šimtaraštė juosta, austa ant rėmelio rankiniu būdu. Tokiu būdu išrinkti ir išausti žalčiukų ir rombukų su ataugėlėmis raštai. Žalčiukas  – gyvybingumo, nemirtingumo, atsinaujinimo, sveikatos, laimės ir mirusiųjų globos ženklas. Abu galai atitinka vyrišką ir moterišką pradą, vasarą ir žiemą, saulę ir mėnulį ir pan. Rombas simbolizuoja vaisingumą, Žemę, Saulę. Rombas su ataugėlėmis simbolizuoja meilę, sveikatą, vaisingumą. Juosta atkurta pagal muziejinį eksponatą iš Klaipėdos krašto. Juostos sudėtis – 40% linas, 60% vilna.

Aksominis delmono pagrindas išsiuvinėtas rankomis, kryželiu. Siuvinėti aksomą yra labai sudėtinga, dėl paviršiuje esančio pūkelio. Delmonas buvo skirtas smulkiems daiktams susidėti, o mažoms mergaitėms kartais būdavo dovanojamas pirmos komunijos proga. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia žodį „kišenė“. Kai kurie Klaipėdos krašto žmonės sako, jog žodis susideda iš tarmiškai tarimų ir apjungtų žodžių „dėl manęs“. Delmono sudėtis – 50% medvilnė, 50% polesteris.

Dėl didesnio kiekio kostiumų įsigijimo prašome kreiptis kontaktuose nurodytais  būdais.

Švarkelio, sijono, prijuostės, juostos ir delmono priežiūra

Negalima skalbti.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės.

 Galimas cheminis valymas.

Apatinio sijono priežiūra

Skalbimas rankomis. Rekomenduojama 30-40°. Skalbiant rekomenduojama įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Galima skalbti skalbimo mašinoje šaltame vandenyje. Gaminys skalbiamas ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje itin švelnia skalbimo programa. Skalbiant rekomenduojama drabužį įdėti į skalbimo maišelį, kad neišsipešiotų siuvinėtos dalys (jei tokių yra). Skalbiant įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį, jei marškiniai turi spalvotų įaudimų arba siuvinėjimų.

 Negalima džiovinti džiovyklėje.

Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės. Lyginti dar ne iki galo išdžiuvusius marškinius, bet ne šlapius. Lyginti naudojant garus.

 Galimas cheminis valymas.

Papildoma informacija