
Dzūkų drabužiai buvo labai įvairūs, tam įtakos turėjo aplinkiniai regionai. Dzūkai ypač ilgai vilkėjo margumu pasižyminčiais tradiciniais drabužiais.
The clothing of the Dzūkija region was highly diverse, reflecting the influence of neighbouring regions. The people of Dzūkija retained their colourful traditional dress longer than many other Lithuanians.



Ypač didelė prijuosčių įvairovė- vienos sudryžuotos skersiniais spalvingais ruoželiais, languotos, kaišytos ornamentais, peltakiuotos. Išskirtinė moterų liemenių pasiuvimo modelių gausa. Moterų marškiniai buvo ypač dailiai siuvinėti baltąją adinuke kiauraraščiu. Rankinio siuvinėjimo kalnierius, perpetės, krūtinė ir rankogaliai rodė moterų kruopštumą ir atspindėjo jas supančią aplinką.
Aprons were particularly varied: some were decorated with colourful horizontal stripes, others were checked, ornamented with woven motifs, or embellished with decorative inserts. A distinctive feature of Dzūkija costume was the wide variety of women’s waistcoat styles. Their shirts were richly decorated with white openwork embroidery (adinukė). Hand embroidery on collars, shoulder pieces, shirt fronts, and cuffs demonstrated women’s diligence and reflected the natural environment that surrounded them.
Labiausiai paplitusi moterų galvos danga – nertos kepurėlės ir skarelės. Prie jų rišosi antkakčius dekoruotus nėriniais, stiklo karoliukais, spalvotomis juostelėmis ar siūlais.
The most common women’s headwear consisted of knitted caps and headscarves. These were often accompanied by neck ornaments decorated with lace, glass beads, coloured ribbons, or threads.

Labiausiai paplitusi moterų galvos danga – nertos kepurėlės ir skarelės. Prie jų rišosi antkakčius dekoruotus nėriniais, stiklo karoliukais, spalvotomis juostelėmis ar siūlais. Dzūkės audė ypač daug juostų.
The most common women’s headwear consisted of knitted caps and headscarves. These were often accompanied by neck ornaments decorated with lace, glass beads, coloured ribbons, or threads. Dzūkija women wove exceptionally large numbers of sashes.


XIX a. pab. – XX a. pradžioje dzūkų valstiečių apranga tamsėjo. Moterys prie tamsesnių spalvų sijonų dėvėdavo švarkelius, juosdavosi ilgas, tamsias augaliniais raštais išsiuvinėtas prijuostes, juostos neberišdavo. Pirktinės plonos vilnos gėlėtos skaros, kurių pakraščiai turėjo kutus buvo labiau vertinamos.
By the late nineteenth and early twentieth centuries, the clothing of Dzūkija peasants had become darker in colour. Women wore jackets with dark-coloured skirts and long aprons embroidered with floral motifs. Sashes gradually disappeared from everyday dress, while purchased fine wool shawls decorated with floral patterns and fringes became increasingly valued.

Sermėgas siūdavo iš pilko ir rudo milo, dekoruotas juodo aksomo juostelėmis ar dekoratyvinėmis siūlėmis.
Traditional sermėga coats were made from grey and brown homespun woollen cloth and decorated with black velvet bands or ornamental stitching.

Turėti šiltą didelę skarą buvo prestižo reikalas, todėl siausdavosi ant bet kokio rūbo, ji tapo neatsiejama moters įvaizdžio dalimi.
Owning a large, warm shawl was considered a sign of prestige, and women wore it over virtually any garment, making it an integral part of their appearance.



