Moters kostiumas su papuošalais MKS3

Aprašymas

SVARBU: Kostiumą pagal Jūsų išmatavimus pasiūsime po Dainų šventės (liepos – rugpjūčio mėnesį). Detalius nurodymus kaip išsimatuoti atsiųsime el. paštu.

Ilgi lininiai marškiniai, tiesaus kirpimo, su skeltukais nuo kelių, ties kaklu su skylutėmis sagei perverti. Marškiniai pasiūti taip, kaip galimai galėjo atrodyti IV – XIII a. nešioti marškiniai, remiantis papuošalų išsidėstymu kapuose. Iš tų laikų nėra išlikę jokio eksponato, todėl ši rekonstrukcija yra  interpretacija pagal atliktus mokslinius tyrimus. Sudėtis – 100% linas.

Viršutinė suknelė, kitaip vadinama „tunika” pasiūta taip, kaip galimai galėjo atrodyti IV – XIII a. nešiotos moterų viršutinės suknelės. Tunika bus trumpomis rankovėmis, todėl tokią viršutinę suknelę bus patogu vilkėti vasarą. Kadangi, tunika yra tiesaus kirpimo, todėl nuo kelių padaryti skeltukai patogesniam judėjimui. Tunikos kaklas bus apsiūtas pritaikyta vytine rankų darbo juostele. Juostelė bus senovinių raštų, marga. Tunikos spalvos pavadinimas „šviesiai ruda kanapėta”, sudėtis – 40% vilna, 38% linas, 22% poliamidas.

Moteriška skraistė, kurios dvi ilgesnės kraštinės dekoruotos priderinta rankų darbo vytine juostele, o dvi trumpesnės kraštinės apkutuotos vilnoniais siūlais. Skraistė puošta 6 žalvariniais kabučiais priekiniuose skraistės kampuose. Sakoma, kad skardelių žvangesys anuomet atbaidydavo piktąsias dvasias. Tokiomis žalvarinėmis plokštelėmis puošta skraistė archeologų rasta Radviliškio raj., Burnioko kalne, Šaukote. Radinys datuojamas IX-X a.. Skraistės spalvos pavadinimas „voverinis”, sudėtis – 80% vilna, 20% poliamidas.

Žalvarinė apyrankė ne tik papuoš Jūsų kostiumą, bet ir puikiai prilaikys marškinių rankoves. VII – VIII a. tokio tipo apyrankės buvo nešiojamos Žiemgalių, Žemaičių. Apyrankė dekoruota kaltiniais geometriniais raštais. Moterys nešiojo porinį apyrankių skaičių. Apyrankės išmatavimai – skersmuo 7 cm, aukštis ~8 cm. Sudėtis – 100% žalvaris.

Itin prabangios rankų darbo žalvarinės sąsagos moters skraistei prisisegti. Tokios sąsagos buvo dėvimos turtingiausioje Kuršių gentyje. Sąsagose iškaltos dvi kryžiaus formos, kitaip dar šis kryžius vadinamas Saulės kryžiumi arba stačiuoju kryžiumi. Saulės kryžius sudaro taisyklingą apskritimą, kuris simbolizuoja harmoniją, visumą, pilnatvę ir apsaugą. Po sąsagų kryžiaus ženklais kabo du pusmėnuliai – Mėnulio ženklai. Tai seniausias cikliško gyvybės ir nebūties kitimo ženklas. Šalia Saulės ženklų jie užima labai svarbią vietą. Mėnulio ženklas visuomet būna kartu su Saulės ženklu, nes Mėnulis neatskiriamas Saulės palydovas per visą metų šviesos ir derlingumo ciklą. Saulė gyvena dangaus sferoje dieną, o Mėnulis – naktį. Pjautuvas su trim ragais arba šakelėmis, kurie pereina į grandinėles simbolizuoja laiko padalijimą viename Mėnulio cikle, kuris trunka apie 30 dienų arba šešias penkių dienų savaites. Du Mėnulio ciklai po 15 dienų, arba du kartus po tris savaites – Mėnulis išauga nuo tamsaus iki pilnojo arba atvirkščiai. Trys savaitės – trys Mėnulio ženklo šakos.

Pasaginė žalvarinė sagė suktu lankeliu ir atriestais galais. Tokio tipo sagės randamos visų Baltų genčių kapavietėse, skiriasi tik jų dydis.

Peilio makštis kaustyta žalvariu, odinė. Peilio makštis turi laikiklius, kuriais ją nesunkiai pritvirtinsite prie diržo arba juostos. Juostą arba diržą reikia įsigyti papildomai.

Pats peilis pagamintas kaip ir priklauso – aštrus, su natūralaus rago rankena. Peilio dekoras gali skirtis, bet visuomet bus sudarytas iš geometrinių raštų. Natūralaus rago rankena taip pat gali skirtis priklausomai nuo turimo rago spalvos.

Stiklo karoliai anuomet buvo prabangos prekė. Labai dažnai stiklo karoliai vėriniuose buvo komponuojami su žalvarinėmis įvijomis. Į mūsų kraštus stiklo karoliai atkeliavo iš Romos. Ne kiekviena moteris jais galėjo pasipuošti. Kartais jie buvo naudojami kaip valiuta prekybiniuose mainuose. Penki įmantrių formų ir raštų stiklo karoliai buvo verti 15 g sidabro arba vienos avies. Trys stiklo karolius galėjai iškeisti į 10 g sidabro arba kiaulę.

Šiuose stiklo 65 cm ilgio karoliuose yra suverti 7 įmantrūs rankų darbo didesni stiklo karoliukai, atkurti pagal archeologinius radinius.  iš Palangos, Stragnų ir Gotlando. Tai labiau Kuršiškas vėrinys.

Taip pat vėrinyje rasite mažesnių rudos spalvos stiklo karoliukų ir 18 žalvarinių rankų darbo įvijų.

Karolių užsegimas pritaikytas patogesniam dėvėjimui. Jums pageidaujant galime padaryti ne užsegamus, o užrišamus karolius. Karoliai suverti ant odinės virvelės.

Priežiūra

Skraistės, tunikos, juostos

 Negalima skalbti.

 Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C.

 Galimas cheminis valymas.

Marškinių

Skalbimas rankomis. Rekomenduojama 30-40°.

Galima skalbti skalbimo mašinoje šaltame vandenyje. Gaminys skalbiamas ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje itin švelnia skalbimo programa. Skalbiant rekomenduojama drabužį įdėti į skalbimo maišelį, kad neišsipešiotų siuvinėtos dalys (jei tokių yra). Skalbiant įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį.

 Negalima džiovinti džiovyklėje.

 Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės. Lyginti dar ne iki galo išdžiūvusius marškinius, bet ne šlapius. Lyginti naudojant garus.

 Negalima balinti.

 Galimas cheminis valymas.

Žalvario

Žalvario valymui nėra reikalo naudoti brangius tepalus. Paprasčiausios priemonės, kurios gerai valo žalvarį, yra natūralios naminės priemonės – citrinos sultys, actas, druska arba soda. Taip pat valymui tinka rūgpienis arba natūralus, nearomatinis jogurtas.

Papildoma informacija