Moters kostiumas MKS2

Aprašymas

Ilgi lininiai marškiniai, tiesaus kirpimo, su skeltukais nuo kelių, ties kaklu su skylutėmis sagei perverti. Marškiniai pasiūti taip, kaip galimai galėjo atrodyti IV – XIII a. nešioti marškiniai, remiantis papuošalų išsidėstymu kapuose. Iš tų laikų nėra išlikę jokio eksponato, todėl ši rekonstrukcija yra  interpretacija pagal atliktus mokslinius tyrimus. Sudėtis – 100% linas.

Viršutinė suknelė, kitaip vadinama „tunika” pasiūta taip, kaip galimai galėjo atrodyti IV – XIII a. nešiotos moterų viršutinės suknelės. Tunika bus trumpomis rankovėmis, todėl tokią viršutinę suknelę bus patogu vilkėti vasarą. Kadangi, tunika yra tiesaus kirpimo, todėl nuo kelių padaryti skeltukai patogesniam judėjimui. Tunikos kaklas bus apsiūtas pritaikyta vytine rankų darbo juostele. Juostelė bus senovinių raštų, marga. Tunikos spalvos pavadinimas „šviesi lino su bordo”, sudėtis – 40% vilna, 38% linas, 22% poliamidas.

Moteriška skraistė, kurios dvi ilgesnės kraštinės dekoruotos priderinta rankų darbo vytine juostele, o dvi trumpesnės kraštinės apkutuotos vilnoniais siūlais. Skraistė puošta 6 žalvariniais kabučiais priekiniuose skraistės kampuose. Sakoma, kad skardelių žvangesys anuomet atbaidydavo piktąsias dvasias. Tokiomis žalvarinėmis plokštelėmis puošta skraistė archeologų rasta Radviliškio raj., Burnioko kalne, Šaukote. Radinys datuojamas IX-X a.. Skraistės spalvos pavadinimas „bordo ruoželis”, sudėtis – 80% vilna, 20% poliamidas.

Rankomis austa juosta, austa vijimo būdu. Lietuvoje šiuo būdu austos juostos randamos nuo IV a. Juostos ilgį galima koreguoti rišant įvairius mazgus, kilpas, arba apsijuosiant liemenį du kartus. Raštą sudaro geometriniai motyvai: rombas, kryžius ir eglė. Rombas simbolizuoja vaisingumą, žemę arba saulę. Kryžius simbolizuoja apsaugą, gerus palinkėjimus, ugnį, saulę. Eglė simbolizuoja nemirtingumą, apsaugą nuo blogio. Juostos sudėtis – 100% vilna.

Žalvarinė apyrankė ne tik papuoš Jūsų kostiumą, bet ir puikiai prilaikys marškinių rankoves. VII – VIII a. tokio tipo apyrankės buvo nešiojamos Žiemgalių, Žemaičių. Apyrankė dekoruota kaltiniais geometriniais raštais. Moterys nešiojo porinį apyrankių skaičių. Apyrankės išmatavimai – skersmuo 7 cm, aukštis ~8 cm. Sudėtis – 100% žalvaris.

Žalvarinė sagė su žmonių veidais kampuose, įmuštais apskritimais išryškinant akis. Sagė 4,5 cm skersmens. Atkurta pagal XIV – XV a. radinį iš Aukštkiemių (Kretingos r.). Sagė priskiriama antropomorfinių papuošalų grupei, vėlyvajam geležies amžiui. Žmogaus atvaizdas Baltų juvelyrikoje pasitaiko labai retai. Viduryje esantis apskritimas su taškeliu galbūt vaizdavo Saulę ar Žvaigždę. Keturi sagės kampai gali reikšti 4 metų laikus (žiemą, vasarą, pavasarį ir rudenį), 4 pasaulio kryptis (pietus, šiaurę, vakarus, rytus), 4 stichijas (orą, vandenį, žemę, ugnį). Sudėtis – 100% žalvaris.

Rankų darbo įvijiniai smeigtukai iš apvalios žalvarinės vielos. Smeigtukai atkurti pagal VII-VI a. pr. m. e. a. archeologinį radinį iš Pryšmančių, Kretingos raj. tik yra mažesni. Susukta galvutė simbolizuoja laiko tėkmę. Smeigtukais labai patogu reikiamoje vietoje susegti skraistę. Sudėtis – 100% žalvaris.

Stiklo karoliai anuomet buvo prabangos prekė. Labai dažnai stiklo karoliai vėriniuose buvo komponuojami su žalvarinėmis įvijomis bei kabučiais. Į mūsų kraštus stiklo karoliai atkeliavo iš Romos. Ne kiekviena moteris jais galėjo pasipuošti. Kartais jie buvo naudojami kaip valiuta prekybiniuose mainuose. Penki įmantrių formų ir raštų stiklo karoliai buvo verti 15 g sidabro arba vienos avies. Trys stiklo karolius galėjai iškeisti į 10 g sidabro arba kiaulę. Šiuose stiklo 57 cm ilgio karoliuose yra suverti 6 įmantrūs rankų darbo didesni stiklo karoliukai, atkurti pagal archeologinius radinius iš Gotlando ir Strangnų. Žalvariniai kabučiai iš Lazdininkų. Tai Kuršiškas vėrinys. Taip pat vėrinyje rasite mažesnių 2 atspalvių žalios spalvos stiklo karoliukų, 3 formų žalvario karoliukų,  2 rankų darbo žalvarines įvijas ir 3 rankų darbo žalvarinius kabučius. Karolių užsegimas pritaikytas patogesniam dėvėjimui. Jums pageidaujant galime padaryti ne užsegamus, o užrišamus karolius. Karoliai suverti ant odinės virvelės. Sudėtis – 100% žalvaris, 100% stiklas.

Priežiūra

Skraistės, tunikos, juostos

 Negalima skalbti.

 Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C.

 Galimas cheminis valymas.

Marškinių

Skalbimas rankomis. Rekomenduojama 30-40°.

Galima skalbti skalbimo mašinoje šaltame vandenyje. Gaminys skalbiamas ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje itin švelnia skalbimo programa. Skalbiant rekomenduojama drabužį įdėti į skalbimo maišelį, kad neišsipešiotų siuvinėtos dalys (jei tokių yra). Skalbiant įdėti spalvas sugeriantį skalbimo lapelį.

 Negalima džiovinti džiovyklėje.

 Lygintuvo aukščiausia temperatūra 110°C. Lyginti iš vidinės pusės. Lyginti dar ne iki galo išdžiūvusius marškinius, bet ne šlapius. Lyginti naudojant garus.

 Negalima balinti.

 Galimas cheminis valymas.

Žalvario

Žalvario valymui nėra reikalo naudoti brangius tepalus. Paprasčiausios priemonės, kurios gerai valo žalvarį, yra natūralios naminės priemonės – citrinos sultys, actas, druska arba soda. Taip pat valymui tinka rūgpienis arba natūralus, nearomatinis jogurtas.

Papildoma informacija