Tautinio kostiumo priedai

Rankomis austa ir apkutuota, vientisai languota ir ypač šilta gobtinė skara. Skarą galime nešioti sulenkus trikampiu arba stačiakampiu, tada apgobti pečius ir susegti smeigtuku patinkančioje vietoje, kad dėvėti būtų patogiau. Smeigtuką reiktų įsigyti papildomai.

Kokybiško natūralios vilnos filco skrybėlė plačiais kraštais ir plokščiu viršum, dekoruota pintine rankų darbo juostele, povo plunksna arba kitomis derančiomis plunksnomis. Ši skrybėlė labai papuoš Aukštaitijos regiono kostiumą. Būtent Aukštaitijoje skrybėlės buvo dekoruojamos įvairiaspalvėmis pintinėmis juostelėmis. Užsakydami skrybėlę galite pasirinkti juostelę, taip pat plunksnas. Pasirinkus variantą "Su kitomis derančiomis plunksnomis" - skrybėlę papuošime prie pasirinktos juostelės derančiomis plunksnomis. Šiuo atveju plunksnos bus pritvirtintos juostelės surišimo vietoje - skrybėlės šone. Pasirinkus dydį MANO - pagaminsime skrybėlę pagal Jūsų galvos išmatavimą. Kaip galvą išmatuoti pateikiama paveikslėlyje tarp skrybėlės nuotraukų. Skrybėlės dydį t.y galvos apimtį nurodykite vykdydami apmokėjimą, laukelyje SIUNTIMO INFORMACIJA – PASTABOS. Tuomet skrybėlę pagaminsime ir išsiųsime per 1-2 sav.

Aukštaitiškas antkaktis buvo rišamas ant viršaus skarelės. Pasiūtas iš balto medvilninio nėrinio, puoštas raudonais stikliniais karoliukais, užrišamas medvilnine juostele. Atkurtas pagal muziejinį eksponatą rastą Švenčionių aps. Mielagėnuose.

Šis kykas paprastai buvo dėvimas su skarele. Kepurėlė pasiūta iš medvilninio ir vilnonio audinio su lino pamušalu, dekoruota sidabro juostele, baltais šilkiniais garbanojimais. Pakaušio dalyje, dėka įsiūtų juostelių galima reguliuoti kepurėlės dydį. Kepurėlė pasiūta pagal muziejinį eksponatą EMO 1647 iš Dysnos aps.. Dedantis kepurėlę jos auselių kampučius reikia truktelėti žemyn ir į priekį, o kepurėlės viršutinę dalį pastumti atgal.  Tuomet ant viršaus rišti baltą skarelę taip, kad iš po skarelės kyšotų tik dekoratyvios „auselės“. Skarelė užrišama gale ties pakaušiu, po susidariusiu skarelės trikampiu.

Šis kykas paprastai buvo dėvimas su skarele. Kepurėlė pasiūta iš aksomo su lino pamušalu, dekoruota aukso juostele, baltais šilkiniais garbanojimais ties auselėmis, priekyje sujuosiama perveriant platų mėlyną kaspiną. Pakaušio dalyje, dėka įsiūtų juostelių galima reguliuoti kepurėlės dydį. Kepurėlė pasiūta pagal muziejinį eksponatą iš Vilniaus gub., Švenčionių apsk. Mielagėnų. Dedantis kepurėlę jos auselių kampučius reikia truktelėti žemyn ir į priekį, o kepurėlės viršutinę dalį pastumti atgal. Tuomet ant viršaus rišama balta skarelė taip, kad iš po skarelės kyšotų tik dekoratyvios „auselės“. Skarelė užrišama gale ties pakaušiu, po susidariusiu skarelės trikampiu.

Rankomis megztos Aukštaitiškos riešinės, kitaip vadinamos rukavicos. Riešinės atkurtos pagal XIX a. pab. muziejinį pavyzdį iš Rokiškio aps. ir vls., Laibgalių k.. Prieš mezgant visų spalvų suskaičiuoti karoliukai suveriami ant siūlo iš anksto paskaičiuotu eiliškumu, tuomet mezgamas raštas. Jei vėrimo metu padaroma klaida veriant karoliukus, tai riešinės išardomos ir suvėrus teisingai mezgamos per nauja. Kuo daugiau karoliukų ir jų spalvų, tuo sudėtingesnis darbas. Ilgis – 14 cm. Plotis (netempiant) - 16 cm, gali papildomai išsitempti iki 5-8 cm.  

Rankomis megztos aukštaitiškos riešinės. Riešinių raštas atkurtas pagal XIX a. pab. muziejinį pavyzdį iš Biržų apylinkių. Prieš mezgant visų spalvų suskaičiuoti karoliukai suveriami ant siūlo iš anksto paskaičiuotu eiliškumu, tuomet mezgamas raštas. Jei vėrimo metu padaroma klaida veriant karoliukus, tai riešinės išardomos ir suvėrus teisingai mezgamos per nauja. Kuo daugiau karoliukų ir jų spalvų, tuo sudėtingesnis darbas. Ilgis – 14 cm. Plotis (netempiant) - 16 cm, gali papildomai išsitempti iki 6 cm. Pagrindo spalva – juoda Karoliukų spalva – balta, mėlyna, raudona.

Rankomis megztos riešinės, pagal XIX a. II p. muziejinį pavyzdį iš Biržų r., Pabiržės vls.. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė.

Rankomis megztos aukštaitiškos riešinės. Riešinių raštas atkurtas pagal XIX a. pab. muziejinį pavyzdį iš Pasvalio apylinkių. Prieš mezgant visų spalvų suskaičiuoti karoliukai suveriami ant siūlo iš anksto paskaičiuotu eiliškumu, tuomet mezgamas raštas. Jei vėrimo metu padaroma klaida veriant karoliukus, tai riešinės išardomos ir suvėrus teisingai mezgamos per nauja. Kuo daugiau karoliukų ir jų spalvų, tuo sudėtingesnis darbas. Ilgis – 12,5 cm. Plotis (netempiant) - 14 cm, gali papildomai išsitempti iki 5-6 cm. Pagrindo spalva – šokoladinė ruda. Karoliukų spalva – bronziniai.

Rankomis megztos aukštaitškos riešinės. Riešinės atkurtos pagal XIX a. muziejinį pavyzdį iš Kupiškio r., Antašavos ap., Varniškių k.. Prieš mezgant visų spalvų suskaičiuoti karoliukai suveriami ant siūlo iš anksto paskaičiuotu eiliškumu, tuomet mezgamas raštas. Jei vėrimo metu padaroma klaida veriant karoliukus, tai riešinės išardomos ir suvėrus teisingai mezgamos per nauja. Kuo daugiau karoliukų ir jų spalvų, tuo sudėtingesnis darbas.

Balta skarelė, kuri buvo rišama visuose regionuose, kaip pagrindinė ar papildoma galvos danga, pvz. ant nertos kepurėlės.

Balta skarelė, dekoruota spalvota juostele ir plačiu baltu nėriniu. Dekoratyvinės juostelės spalvos – juoda, raudona, geltona. Puošniai dekoruota 50 cm ilgiausios skarelės kraštinės. Likę skarelės kraštai dekoruoti siauru nėrinuku. Skarelė rišama pakaušio srityje. Ši skarelė tinka prie Suvalkietiško arba Dzūkiško kostiumo.

Balta skarelė, dekoruota spalvota juostele ir plačiu baltu nėriniu. Dekoratyvinės juostelės spalvos – juoda, raudona, geltona. Puošniai dekoruota 50 cm ilgiausios skarelės kraštinės. Likę skarelės kraštai dekoruoti siauru nėrinuku. Skarelė rišama pakaušio srityje. Ši skarelė tinka prie Aukštaitiško, Suvalkietiško arba Dzūkiško kostiumo.

Balta skarelė, dekoruota plačiu baltu nėriniu ir raudonais karoliukais. Puošniai dekoruota 50 cm ilgiausios skarelės kraštinės. Likę skarelės kraštai dekoruoti siauru nėrinuku. Skarelė rišama pakaušio srityje. Ši skarelė tinka prie Aukštaitiško arba Dzūkiško kostiumo

Baltos riešinės XIX a. Kaišiadorių r., Viliūnų ap. Toliškių k. Riešines XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje nešiojo visi – vyrai, moterys, vaikai. Tuo metu tai buvo ypač madinga aprangos detalė, kuri dar ir šildė. Šiuo metu riešinės vėl dėvimos ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir kasdien, kaip itin puošni aprangos detalė. Ilgis - 14 cm. Plotis (netempiant) - 17 cm, gali papildomai išsitempti iki 6 cm.

Kokybiško natūralios vilnos filco skrybėlė siaurais kraštais ir apvaliu viršum, dekoruota juostele. Pasirinkus dydį MANO – pagaminsime skrybėlę pagal galvos išmatavimą. Kaip galvą išmatuoti pateikiama paveikslėlyje tarp skrybėlės nuotraukų. Skrybėlės dydį t.y galvos apimtį nurodykite vykdydami apmokėjimą, laukelyje SIUNTIMO INFORMACIJA – PASTABOS. Tuomet skrybėlę pagaminsime ir išsiųsime per 1-2 sav.